Baltymai – tai itin svarbi maistinė medžiaga, kurios turime gauti pirmiausiai iš mitybos. Jie atlieka daugybę funkcijų, nuo audinių auginimo ir maisto medžiagų perdavimo iki skysčių reguliavimo ir imuninės sistemos stiprinimo. Kokią funkciją baltymas atlieka organizme, priklauso nuo jo rūšies – kiekvienas baltymas yra sudarytas iš amino rūgščių, kurie jungiasi įvairiomis sekomis.
Baltymų galima gauti tiek iš augalinio, tiek iš gyvulinio maisto. Baltymai iš gyvulinio maisto yra labiau vertinami, nes jie lengviau virškinami žmogaus organizme bei turi didesnius kiekius nepakeičiamų (angl. essential) amino rūgščių. Augaliniai baltymai turi ribotus kiekius šių amino rūgščių, todėl vegetarams ir veganams ypač svarbu valgyti kuo įvairesnius baltyminius produktus.
Vis dėlto, kartais žmonės gauna nepakankamai baltymų iš mitybos. Tokiu atveju galima vartoti baltymų papildus – šie baltymai yra puikus maisto papildas tiek nepakankamos mitybos atveju, tiek sportuojant. O štai ženklai, kad organizmui trūksta baltymų:
- Dažnai jaučiate alkį po valgio. Viena iš daugelio baltymų funkcijų yra užtikrinti, kad po valgio jaustumėtės sotūs. Baltymai suyra lėčiau nei angliavandeniai ir kiti maisto produktai, todėl todėl ilgiau jaučiatės sotūs. Taigi, jei pavalgę vis dar esate alkani, galbūt turėtumėte pradėti vartoti daugiau baltymų;
- Nuolat norisi saldumynų. Baltymai padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Jei pastebėjote, kad nuolat norisi saldžių maisto produktų, nors jų valgote daug, galbūt suvartojate nepakankamai baltymų. Pabandykite pakeisti angliavandenių turintį užkandį baltymų turinčiu alternatyva, pavyzdžiui, sauja riešutų ar baltyminiu batonėliu;
- Kankina odos, plaukų ir nagų problemos. Žmonės, kuriems trūksta baltymų, dažnai pradeda pastebėti odos, plaukų ir nagų pokyčius. Jie gali būti senkantys plaukai, alopecija, išblukusi plaukų spalva ir trapūs nagai. Būtinai pradėkikžte vartoti daugiau baltymų, nes šie pokyčiai gali rodyti didelį jų trūkumą;
- Dažnai sergate. Baltymai yra svarbūs stipriai imuninei sistemai. Tyrimai rodo, kad kiekvieną dieną turėtumėte suvartoti bent 1 gramą baltymų vienam kilogramui savo kūno svorio tam, kad išvengtumėte ligų ir infekcijų. Jei baltymų kiekis žemas, imuninės ląstelės nesugeba sukurti pakankamai stiprios gynybos nuo įsibrovėlių patogenų, todėl sergate dažniau ir sveikstate ilgiau;
- Atsiranda tinimas. Jei pastebėjote, kad jūsų kūno dalys patinsta be jokio paaiškinimo, tai gali būti baltymų trūkumo sukelta edema – skysčių kaupimasis kūno audiniuose ir ertmėse. Tinimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl verta pasikonsultuoti su gydytoju;
- Jaučiate nuovargį ir sunku sutelkti dėmesį. Ar nuolat jaučiatės pavargę ir sunkiai susikoncentruojate? Tai gali būti baltymų trūkumo požymis. Baltymuose yra triptofano, kurio jūsų organizmui reikia gaminti serotoniną – „laimės hormoną“, kuris kovoja su emociniu nuovargiu. Taip pat baltyminiame maiste yra tirozino, kurį smegenys naudoja adrenalinui ir noradrenalinui gaminti. Šios medžiagos padeda išlikti budriems, motyvuotiems ir lengvai sutelkti dėmesį;
- Pastebite raumenų nykimą. Didžiausias baltymų kaupimasis organizme yra jūsų raumenyse. Kai žmogaus mityboje trūksta baltymų, organizmas pradeda juos imti iš šių atsargų, kad išsaugotų daugiau būtinų audinių. Dėl to laikui bėgant galite pastebėti raumenų masės sumažėjimą, nes baltymų atsargos vis labiau išsenka. Didesnis baltymų suvartojimas taip pat stabdo raumenų degeneraciją, atsirandančią senatvėje;
- Patiriate nuotaikų svyravimus. Baltymų trūkumas taip pat gali turėti įtakos nuotaikai. Negaunant pakankamai baltymų, kūnas taip pat negauna pakankamai aminorūgščių, iš kurių pagaminti neuromediatoriai – medžiagos, kurios perduoda nervinius impulsus. Valgantys daug baltymų gali turėti mažesnę depresijos ir nerimo riziką.